Vilnius Challenge 2009 11:51 AM

Keli šimtai nuotraukų iš Vilnius Challenge multisporto varžybų šitame albume.

Rimtai mąstau, kad kitais metais verta sudalyvaut pačiai.

Tokia trumpa žinia, išvažiuoju atostogauti toliau.

pasaka apie briedžius 9:43 AM

Vieną rytą išgirdau, kad kažkas krebžda...

O ten, pasirodo, briedžiukai panoro išeiti pasivaikščioti. Mat jiems pabodo sėdėti uždarytiems.

Jie ropštėsi iš aptvaro... kol išsiropštė.

Tuo tarpu klevo lapai abejingai žaliavo – buvo pats vasaros vidurys.

Taip, aš tenorėjau pasigirti... :)

pasibaisėtina 7:33 PM

Kaip gali šimtąjį kartą kartojamas "Komisaras Reksas" būti svarbesnis už lietuvio startą Lengvosios atletikos čempionate????? Šito logikos šuolio dar nesupratau. Juolab kad lietuvis pirmavo ir transliacija būtų užtrukusi maksimum tris minutes....

23 3:49 PM

Pagalvojau, kad reikia kažkaip atsiraportuoti, jog išgyvenau gimtadienį, draugų vestuves ir mylimojo sugrįžimą iš už jūrų marių. Savaitgalis ir vėl buvo turiningas ir smagus, įvykdžiau kasmetinį pasenimo planą ir pirmąkart nulydėjau akimis prie altoriaus ne giminaičius, bet draugus. Buvo gražu ir miela, truputį graudinausi, bet tik truputį. Tačiau supratau, kad kai man ateis laikas prisiekti amžiną meilę, tikrai tikrai apsiverksiu.
Prietelius buvo dosnus kanadietiškų lauktuvių. Pagal nutylėjimą gavau klevų sirupo ir iced wine. Pagal gražų įproti man dovanoti papuošalus – eskimietišką pakabuką ir žalius auskarus ir (kaip gaila, kad dar nenufotografavau..) auskarus-briedžiukus, katrie yra tikrai funky :) Tuoj visiškai neturėsiu kur dėti auskarų...
O gimtadienis buvo dosnus gėlių: tikrų ir nelabai.
Ai, ir dar reikia vieno kambario buto Antakalnio-Žirmūnų-Šiaurės miestelio areale, pageidautina naujesnės statybos ir ne už galybę lietuviškų pinigų, nes tikrai yra kur juos padėti.

Tiesa, blogas šeimininkas tas, kuris nepraneša svečiams naujienų. Taip, aš išteku. Fanfaros ir konfeti.

detached 5:23 PM

Jaučiuosi taip atitrūkusi nuo realybės, kad nejaučiu nė menkiausio noro į ją grįžti... Bedugnė melancholija. Begalinis džiaugsmas laiką leisti vienai. Nesuvokimas, kur prašapo damos ir džentelmenai...

Night Owl 6:08 PM

Buvau Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Įspūdinga. Tik erdvių tiek daug... išėjau skaudančiom kojom ir strėnom. Čiurlionio paveikslai, be abejo, keri (dėl jo ir ėjau). Bet pamačiau šį paveikslą ir negalėjau atitraukti akių. Realybėje jis dar tamsesnis, paslaptingesnis...

Leon Kaufmann (Kamir) Night Owl, 1898 m.

Lietuva 12:31 PM

Vakar buvau "Ansamblių vakare". Lenkiu galvą prieš organizatorius, režisierius, choreografus, ansamblių vadovus, šokėjus, dainininkus, muzikantus ir visus visus, prisidėjusius prie šio įspūdingo renginio. Gaila, kad ne viską pamačiau – pabijojau neturėti kuo grįžti namo...
Tačiau didesniąją dalį vis dėlto mačiau. Ir gėrėjausi, gėrėjausi, gėrėjausi... Tie gražūs žmonės spinduliavo džiaugsmo ir meilės tam, ką daro aurą. O kone visi žiūrovai vieningai plojo į taktą, ūžė ir dainavo kartu.
Mane dar ir nostalgija užklupo, kai suvokiau nepamiršusi, kaip trypti pagal "kalu kalu per dieną..".
Tokius žmones aš noriu matyti kasdien gatvėse – besišypsančius, besididžiuojančius savo lietuvybe, dar gebančius susiburti bendram tikslui. O juk reikia tiek nedaug – tik norėti, pasistengti ir tikėti.
Visas savaitgalis pilnas gražių renginių, didžioji dauguma – nemokami. Nepatingėkit, kas planų neturite, pasižmonėti. Netingintys pavažiuokite iki Kernavės.
Girdėjau, žmonės burba, kam sunkiu metu rengti Dainų šventę? Negalėjau patikėti savo ausimis! Tik Dainų šventes ir pritinka rengti. Sakyčiau, net karo-maro metais reikėtų surengti šią šventę, kad ir keliasdešimt kartų mažesnių apsukų, bet visgi. Tai mūsų dalis, mūsų paveldas – mes iš to atėjome, visi iki vieno. Iš lopšinių, darbo dainų, gegužinių...
Myliu aš Lietuvą, myliu tokią, kokia gyvena manyje – gintaro gabalėlis, javų pėdas, Rasų vainikas, gandras pievoje, šienpjovių dainos, leliumai, medinė kaimo bažnyčia, lino rietuvė, alaus uzbonas, lygūs laukai, bijūnai po langu, vakaro gaisai, naktigonė, Nemuno skardis...........
O kas tau yra Lietuva?

P.S. Linkėjimai kiaurą dieną repetuojantiems šokėjams: Ievutei (katros kompanijos jau pasiilgta) ir Aldukui, pusbrolio sūneliui. Slidaus parketo linkėti netikslinga. Tad slidžios žolės (ar stadiono dangos?..)!

antikrizinis vakaras 6:47 PM

Ką reikia daryti, kai namo grįžti prieš pat prakiūrant dangui, o nakčiop dar laukia pramogos?
Teisingai, pasitaisyti antikrizinę vakarienę, skaityti knygą ir džiaugtis gyvenimu.

little inspirations 10:19 AM

Juk yra dalykų, kurie įkvepia? Tai gali būti mažos smulkmenėlės ar dideli stebuklai, bet rezultatas visada tas pats. Bent jau man. Pakanka mintims užsikabinti už kokio menko dalykėlio (pamatytos nuotraukos, išgirstos dainos, perskaitytos knygos) ir jos jau vyniojasi nepriklausomai nuo manęs plačiais svajonių vieškeliais. Ten, kur medinis namas su didele veranda, erdvi virtuvė, vakaro saulė tarp smilgų, vyras, vaikai... Naminės mano svajonės, kuklios ir žemiškos. Tačiau dėl to neprastesnės.
Dabar, kai dažnus vakarus leidžiu viena, atrandu tų mažų džiaugsmų, kurie įkvepia ir pakylėja. Atsiranda marios laiko knygoms, žurnalams, muzikai, dviračiui. Netgi pašokt nuėjau (visai naudinga pakeist partnerį)! O dar šią savaitę Dainų šventė – vėl daugybė įkvėpimų...
Vakarykščiai įkvėpimai: dviratis, kaitri pavakario saulė, drybsojimas ant žolės, o visai vakare – improvizuoti pyragaičiai su raudonaisiais serbentais ir storutėlė (damn you, Alma littera) knyga. Ach, Mariau :) Aš visa tokia į tėtį – mum abiem patinka istoriniai romanai, dabar kaifuoju skaitydama "Pjūties metą". Ir tai tikrai geresnė knyga nei "Silva rerum". Net politika netrukdo.