velniava 4:13 PM

Man atrodo, kad viskas, kas šiandien vyksta su manimi ir kitais tėra Volando šutvės išdaigos. Na, prisipažinkit, kas matė užsienietį, languotakelnį ir storą juodą katiną vaikštinėjant mieste? Na, ir Azazelo dar kažkur trainiotis turėtų.

apie apsėdimus 1:49 PM

Tiksliau, apie apsėstas moteris. My oh my, atbėga atskuodžia kalendorinis pavasaris. Ir iš visų pusių tegirdžiu, kaip čia kas liekninasi, mat per žiemą susikaupė kokia viena riebalų ląstele per daug. Gerai, aš nieko prieš pasportavimą ir saikingenį valgymą, jei tik yra poreikis. Pati irgi svajoju, kaip atšilus važinėsiuos dviračiu. Ir keli atsilenkimai nepamaišytų bent jau retkarčiais. Ir šiaip dėl manęs tai moterys, darykit ką jūs norit (tik tų kraštutinumų "pusė grūdo per dieną", prašau, nereikia...).
Bet kai prasideda nuolatinis riebalų skaičiavimas ir lyginimaisi su lieknesnėmis moterimis (nesvarbu, kad amžius ir ūgis taipogi kažką reiškia), aš negaliu tverti. Tik pamanyk, koks gramas organizmui reikalingų riebalų pas tave yra. Ohoho, dabar nebevalgyk daugiau niekada. O jeigu dar bus du gramai ir reikės pirkti kiek didesnius drabužius, tai apskritai numirsi, aight? Aišku, ironizuoju. Bet kitaip negaliu gintis. Mat pati esu putloka mergina, ir kartais apima savigrauža... Bet kita vertus, aš geriau suvalgysiu gardžius pietus ir būsiu laiminga, nei gyvensiu pusbadžiu ir kaip paklaikusi skaičiuosiu gramus. Nežinau, kiek sveriu - kam man to reikia? Bet yra tokių, kurios maniakiškai sveriasi kasdien. Nors yra netgi per lieknos.
Manau, yra visiškai blogai, kai iš nevalgymo ir savo kūno padaromas kultas. Tas apsėdimas... O, tas apsėdimas. Ir tai, kaip tau į akis postringauja, kaip numirtų, jei netyčia pastorėtų... Labai nuoširdžiai patariu visoms apsėstoms merginoms - liaukitės. Tai tekainuos papildomas raukšles veide. O jei nesiliausite, tai bent kamuokitės tyliai - man neįdomu.

P. S. Prieteliau, žinau, kad skaitysi. Žinau tavo nuomonę :) Pasižadu nebeburbėti šia tema.

išsisupus plačiai Vakarų vilnimis.. 10:23 AM

Šiąnakt sapnavau, kad kartu su Leonardo DiCaprio vaidinome viename filme. Ir pagal scenarijų jis buvo mano tėvas. Priėjo, apkabino (atseit, šeimyninė laimė), o aš kad kikenu (oi, jis mane palietė stiliumi). Nors man jis kaip vyras buvęs nebuvęs. Ir kaip aktorius didelių emocijų nekelia. Gal labiausiai įsiminė filme "Kas graužia Gilbertą Greipą".

Bet ne apie tai aš :) O apie tai, kaip valydamasi dantis šiandien ryte suvokiau, kad pasiilgau poezijos. Geros, prasmingos. Prisiminiau, kaip mokykloje visus patikusius eilėraščius buvau išmokusi atmintinai. Dabar skamba tik nuotrupos. Arba skamba tie, kurie daugumai jau tapo priežodžiais.

Aš laimingas esu, laimingesnio pasauly nėra. Netikėkite mano skausmu, aš laimingas esu...

Ir išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės...

Lauk manęs, kai nebelauks niekas niekada...

Berlynas aukštyn kojom drybso, o mėnuo, senas idiotas, vypso...

Nuo viršaus Rigi Kulmo aukščiau debesų išmatyt negali Lietuvos...

Идиб иди за мной - покорной/ И верною моей рабой./ Я на сверкнувший гребень горный/ Взлечу уверенно с тобой...

Baltas baltas kaip vyšnios viršūnė/ Žydro veido kaip žydras dangus/ Kaip vėlė kaip vėlė nemarūnė/ Per pasaulį keliauja žmogus...

Ir netgi mokėjau Hamleto monologą mintinai. Angliškai. O dabar teliko nuotrupos.

To be or not to be - that is the questions. Whether 'tis nobler in the mind to suffer the slings and arrows of outrageous fortune or to take arms against the sea of trouble and by opposing end them. To die? To sleep? For in the sleep of death what dreams may come?... When you have shuffled off the mortal coil..

Apkerpėjo mano atmintis. Ir poeziją proza išstūmė. Bet spintoje guli Aleksandro Bloko ir Aido Marčėno tomeliai. Reikės pasklaidyti ir prisiminti tą stebuklą. Ir gal išmokti stulpelį kitą, kad atmintis gautų pakrutėti.

O čia šio ryto daina - Gotan Project || Mi Confesion. Keista, bet man repas ir tango dera.

mažais žingsneliais 3:42 PM

Dienos pastebimai ilgėja – jau natūralioje šviesoje išgeriu rytinę kavą ir vakarinėje prieblandoje pėdinu iš darbo. Šįryt išgirdau čirpiančius paukštelius, atitraukiau visas užuolaidas. Gera. Ant stalo trys puikios tulpės pranašauja pavasarį ir giedrą širdyje.

Prietelius toli. Google maps sako, kad mus skiria 2,520 km – about 1 day 3 hours. Va tai tau. Todėl truputį liūdnoka. Bet gerai, kad galvoje dūzgia mintys ir idėjos, kad reikia mokytis rusų kalbos, kad reikia sudaryti metinius biudžetus. Negerai tik kad nėra jėgų viską daryti, o norisi susiriesti po antklode. Bet šiandien viskas bus kitaip. Sriuba, siuvinėjimas, gal net dekupažas. O rytoj į darbą tik dėl to, kad kažkas parašė įsakymą. Ne dėl to, kad baisia smarkiai būtų ką veikti.
Dar norisi kur nors papiknikauti.
Ir dar norisi išgerti kokio vyno ar gero alaus, bet nevalia, tas palauks...
Jau žinau, kas laukia sekmadienį – pasistengsiu išpildyti netyčiom išsprūdusį prašymą.

Be abejo, viskas, kas čia parašyta, yra taip smarkiai intymu.. Kad nežinau, ar verta publikuoti. Bet kad ai. Šiandien tokia nuotaika, melancholiška.

nuolaidos 9:35 AM

Atėjo bendradarbis ir padalino "Pegaso" nuolaidų knygelių (atrodo, jas Knygų mugėj taip pat dalino). Ką gi, teks pėdinti per gatvę ir pasinaudoti nuolaida. Šiaip ar taip planavau pirkti vieną knygą, tik nežinojau kur – ar knygyne, ar internetu, ar prekybos centre, mat rodiklis buvo kaina. Apsisprendimas palengvėjo – pirksiu "Pegase", nes, nepaisant antkainio, su kuponu išeina 20 Lt pigiau, o to niekas kitas nepasiūlys :)
Toji recesija iš tiesų geras dalykas, visi taip stengiasi privilioti pirkėjus ir klientus. Mūsų įmonei per maždaug savaitę UPS, DHL ir TNT pasiūlė ypatingų nuolaidų siuntiniams.

ir apsiniauks žvelgiantys pro langą || S. T. Kondrotas 10:00 AM

Kadaise iš didžios meilės literatūrai studijuodama pasirinkau laisvai pasirenkamą dalyką – Šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Dėstė jį Audinga Tikuišienė. Patiko man iš arčiau susipažinti su lietuvių autoriais. Ir štai vieną kartą papasakojo apie Saulių Tomą Kondrotą ir liepė perskaityti jo apsakymą "Kolekcionierius". Kažkaip iškart mane patraukė, sužavėjo. Tad nusipirkau naujai išleistą "Žalčio žvilgsnį". Perskaičiusi šį romaną autorių įsidėjau į lentyną "perskaityti ir kitas knygas". Galbūt magiškasis realizmas atrodo nuvalkiotas, tačiau iš lietuvio jis skambėjo natūraliau, tarsi laumės ir kaukai būtų tą gebėjimą gimstant įpūtę.

Praėjo pora metų, ir užtikau nukainotą senesnį "Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą" leidimą. Kibau į knygą kone iš karto. Ir su pirmaisiais puslapiais atsidūriau keistojoje Sniegovijoje. Leidausi nešama neskubraus ir detalaus pasakojimo... Nemoku apsakyti, kokį konkrečiai įspūdį man paliko romanas. Bet pamėginsiu :)
Kai buvau paauglė, kaip ir dauguma, kurpiau šiokias tokias grafomaniškas istorijas ir eiles. Nelabai aš vykusi buvau, tačiau visuomet mano siekiamybė vienaip ar kitaip buvo atvaizduoti keistą pasaulį. Aš ir dabar galiu pajusti to numanomo pasaulio dvasią, kur viskas vyksta kiek kitaip, kur gyvena kitokie žmonės, kur netgi oras dvelkia paliomis, o vakarais nuo ežerų kyla rūkas. Gal tokia mano Lietuva, gal toks mano vaikystės kaimas. Bet tas noras perteikti dvasią niekur nedingo. Ir buvau apstulbusi, jog Saulius Tomas Kondrotas kažkada parašė tai, ko aš nesugebėjau. Gal pasakysiu taip – knyga tiko mano vidiniam pasauliui.
Ir nors perskaičius šias eilutes atrodys, kad liaupsinsiu knygą, taip nebus. Aš galiu viduje kliedėti dėl autoriaus ar konkretaus romano, bet garsiai nepasakysiu – per didelė atsakomybė. Be to, žinau, kad man patinka keistos knygos, kurių niekam negaliu įsiūlyti. Raštu visada atsargiai vertinu knygas.
"Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą" – alegorinis pasakojimas. Per brolių (vėliau tėvo ir sūnaus) priešpriešą atskleidžiami nuolat visame pasaulyje vykstantys dalykai. Diktatūra, brolžudystė, veidmainystė, stereotipai – tokios temos nagrinėjamos romane. Bet man ryškiausia pasirodė mirties tema. Tiksliau, galėjimo mirti, susitaikymo su mirtimi, visiško išnykimo aspektai. Dar niekad taip atidžiai nenagrinėjau mirties, dar niekad taip neišvengiamai su ja nesusidūriau. Ir seniai taip bebuvo, kad vakare paskaityti puslapiai atgytų sapnuose (baugiuose, slegiančiuose...).
Mano manymu, Sauliaus Tomo Kondroto kūriniai (greta dar kelių šiuolaikinių lietuvių rašytojų) – tikra atgaiva lietuvių literatūroje. Neįprasti siužetai, originalūs veikėjai ir (svarbiausia) įdomios temos. Jokių žagrių, jokių prasigėrusių kaimų... Ir neperspaustas magiškasis realizmas, toks natūralus ir priimtinas. Bet... bet – kartais atrodo, kad toji magija kažkur jau skaityta.
Perskaičiusi ir šitą knygą autorių tebelaikau lentynoje "perskaityti ir kitas knygas". Pabirai čia pavyko... :) Bet, prisipažinsiu, sunkoka buvo įvertinti šią knygą.

Sagos, vėliavėlės ir kelionės bilietas 9:51 AM

Praėjo ilgasis savaitgalis. Lyg ir pailsėjau, lyg ir išsimiegojau. Ką tikrai padariau – atšvenčiau vasario 16-ąją. Ryte su prietelium kibom į miniatiūrinių vėliavėlių gamybą, prasinešėm su jom po įvairias Vilniaus vietas, pasifotografavom. Popiet nuėjom į tautinių ansamblių koncertą (labiausiai domino "Sietuva", ten šoka viena draugė). Buvo tikrai gražu – sausakimša VU Didžioji aula; ir maži, ir dideli su susidomėjimu žiūrėjo į šokančius/grojančius/dainuojančius. O vakare, be abejo, renginys Rotušės aikštėje. Man patiko, tik gal trumpokas jis buvo, ir nespėjau įsijausti. Smagu, kad padalino prožektorėlių, taip simboliška buvo įžiebti mažas švieseles (gal kam ir viduje sužibo tauresni jausmai broliams lietuviams?)...
O prieš tai pasivaržėm su prieteliu "Ticket to Ride" bežaisdami. Na, geras žaidimas, ne veltui jau seniai jo norėjau. Labiausiai patinka, kad vienas-du ir tu pasirengęs žaisti. O žaidžiant dviese, vienas seansas netrunka ilgiau nei 30 min. Tik apmaudu, kad dar nėsyk nelaimėjau - teks siekti revanšo.
Ir kaip tikri kvaileliai išsiruošėm šeštadienį vakare į "The curious case of Benjamin Button". Nemaniau, kad pusė Vilniaus sugužės į Vingio kino teatrą. O čia mat ne tik šeštadienis, bet, sako, ir importinė šventė. Aš nežinau, importinių nešvenčiu, tik savas... Bet į seansą vis dėlto spėjome, nepaisant didelių eilių, ir kone pirmąkart sėdėjome pirmoje eilėje.
Apie filmą derėtų parašyti atskirai. Bet gal tiesiog pasakysiu, kad daug verkiau. Net išėjusi ir atsisėdusi į automobilį sėdėjau ir verkiau. Sukrėtė mane tas filmas, privertė kitaip permąstyti mirtį ir meilę. Ne aš viena ašaras varvinau.
O į Knygų mugę taip ir nenuėjau. Šeštadienį sąmoningai nėjau – beveik paniškai bijau minių. O sekmadienį kažkaip pasiligojau ir apskritai jokio ūpo neturėjau, tad kepiau keksiukus. Ir kažkaip neapmaudu...

P. S. Nuoširdžiai tikiuosi, jog daugumai žmonių Vasario 16-oji širdį virpina smarkiau nei importinė širdelių ir seksualių apatinių šventė.

netveriu savam kailyje 1:36 PM

Kai Madikė ir Junibakeno Pupulis nujausdavo, kad nutiks kažkas puikaus, jos netverdavo savame kailyje. Dabar jaučiuosi visiškai taip pat. Gal nieko puikaus ir nenutiks, bet faktas, kad turėsiu tris dienas miegoti, gaminti valgyti savo malonumui ir susimąstyti netikėtų pramogų, kutena paširdžius. Todėl ir darbas neatrodo mielas (nors maga išmėginti Adobe CS3 ir naujus iTunes – bet tik tiek)...
Ir dar prigalvojau visokių planų, ką galima nuveikti. Jei norit pamatyt igniešką, tai būsiu koncerte Katedros aikštėj. Na, ir dar vienoj vietoj, bet apie tą sumanymą papasakosiu tik tada, kai įvykdysiu.
Ir tas netvėrimas savame kailyje tik didėja, bet bijau, kad kol grįšiu namo, stebuklingos nuojautos pradings...

premija 1:41 PM

Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum" gavo J. Ivanauskaitės vardo premiją. Perskaičiau ir kone iš klumpių išvirtau. Suprantu, kad ta premija savų saviems sugalvota. Bet vis tiek – negi ten jau taip spinduliuoja tas romanas drąsa ir polėkiu?

viešas pranešimas 9:20 AM

Įdomus tik kokiem dviem žmonėm.

Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas.
Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas. Orientavimosi sportas.

Viliau, tik duok žodį, ir parengsiu testuką iš leidybos terminų :) Ir užklupsiu nepasiruošusį.

daina. graži daina 9:05 PM

Graži graži daina... Sukelianti gražias gražias mintis. Norintiems suprasti žodžius, galėsiu paaiškinti. Ir nors Christina Aguilera man nepatinka, tačiau šitą dainą ji bent jau be akcento sudainuoja :) O ir balsas visai neblogas.

nuotaikai pakelti 2:22 PM

Kadangi nuo pat ryto kovoju su mėginančiu įsibrauti peršalimu (tikrai nepasiduosiu ir lovon negulsiu – ignieška negali sirgti), šis tas ūpui pakelti. Ypač tinka visiems Bob Dylan gerbėjams, bet subalansuota angliško humoro ir Hugh Laurie mėgėjams. Vakar iki ašarų juokiausi iš tokios taiklios parodijos. Deja, įkelti video negaliu, tad štai nuoroda:

Hugh Laurie's Bob Dylan Impression

Beje, bėgant metams tų nesuprantamų žodžių daugėja.

Ir dar – koks jis talentingas! Verta pasižiūrėti visus Laurie ir Fry vaidinamus skečiukus.

Na ir galų pagalėj – nesirgsiu aš, pamatysit. Tuoj kulniuosiu vaistinėn, nes darbe ketinu sėdėt iki vakaro..