Supratau, kad geriausias laikas yra tada, kai viena važiuoju dviračiu vakarėjančio miesto gatvėmis. Vakaras jau sėlina, prieblanda apgobia namus, žmones, šunis. Taip gera ir lengva - net sunku nusakyti tą jausmą. Jis man primena tolimą vakarą vėsiame Stokholme, kai visur mirga dviratininkų švieselės ir sukas ratai. Jie vieni, tik su savo mintimis, pavargę po dienos arba, priešingai, pakylėti. Tai kažkas ypatingo. Ir jei sugebėčiau nebijoti to vakaro ir žmonių, besislepiančių po tamsa (ne visada gerai nusiteikusių), galėčiau dar labiau mėgautis...
Gal prisidėjo ir palengvėjimas, kai nusprendžiau nesiplėšyti dėl neįgyvendinamo dalyko, o pamažu jį daryti. Kad vieną dieną mamą pradžiuginčiau ypatinga dovana. Su gimtadieniu, mama!
Šįvakar dera Nick Cave - Black Hair.
Ir kitąkart mes paimsim tuos medalius, aš žinau. Nes nėra taip jau blogai būti geram visur po truputį. Gyvenimas trumpas, o dalykų tiek daug...
Lyrinis nukrypimas baigtas. Einam gyventi.
Gal prisidėjo ir palengvėjimas, kai nusprendžiau nesiplėšyti dėl neįgyvendinamo dalyko, o pamažu jį daryti. Kad vieną dieną mamą pradžiuginčiau ypatinga dovana. Su gimtadieniu, mama!
Šįvakar dera Nick Cave - Black Hair.
Ir kitąkart mes paimsim tuos medalius, aš žinau. Nes nėra taip jau blogai būti geram visur po truputį. Gyvenimas trumpas, o dalykų tiek daug...
Lyrinis nukrypimas baigtas. Einam gyventi.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą