salsa salsa

Įpročio jėga verčia kažką parašyti.

Vakar apibariau vaiką požeminėje perėjoje. Mat jis daugių daugiausia penktokas, o cigaretę pešė kaip didelis. Liepiau mesti, mat užaugs puskvaišis. Bet kad jis jau toks dabar... Tiesa, buvau pabūgusi, lauks manęs su draugais prie išėjimo :) Žinot, šiuolaikiniai vaikai – baisu kartais ir pro šalį praeiti.

Sakysit, nemesk akmens, jei ne be nuodėmės esi. Bet apie savo nuodėmes galiu ganėtinai atvirai daug kam papasakoti. Ir filosofiją savą išvysčiau.

Dar vakar nugyvenau tokią dieną, kokia seniai bebuvo. Kai būnu tokia užimta, suprantu, kad dar daug galėčiau nuveikti, laikas it guminis pasidaro.

Ir dar vakar sužinojau paslaptį :) Ir dar pasakė prietelius kai ką, kas privertė susimąstyti ir išsigąsti. Bet čia taip pat paslaptis, bet jau mudviejų.

Visokie dalykai man paširdžius kutena. Labiausiai noriu, kad būtų balandis, ir aš po darbo su dviračiu numinčiau iki paupio, išsitraukčiau knygą ir atsipalaiduočiau :) Tačiau iki to dar reikia daug nuveikti. Ir daug kam pasiryžti.