apie apsėdimus

Tiksliau, apie apsėstas moteris. My oh my, atbėga atskuodžia kalendorinis pavasaris. Ir iš visų pusių tegirdžiu, kaip čia kas liekninasi, mat per žiemą susikaupė kokia viena riebalų ląstele per daug. Gerai, aš nieko prieš pasportavimą ir saikingenį valgymą, jei tik yra poreikis. Pati irgi svajoju, kaip atšilus važinėsiuos dviračiu. Ir keli atsilenkimai nepamaišytų bent jau retkarčiais. Ir šiaip dėl manęs tai moterys, darykit ką jūs norit (tik tų kraštutinumų "pusė grūdo per dieną", prašau, nereikia...).
Bet kai prasideda nuolatinis riebalų skaičiavimas ir lyginimaisi su lieknesnėmis moterimis (nesvarbu, kad amžius ir ūgis taipogi kažką reiškia), aš negaliu tverti. Tik pamanyk, koks gramas organizmui reikalingų riebalų pas tave yra. Ohoho, dabar nebevalgyk daugiau niekada. O jeigu dar bus du gramai ir reikės pirkti kiek didesnius drabužius, tai apskritai numirsi, aight? Aišku, ironizuoju. Bet kitaip negaliu gintis. Mat pati esu putloka mergina, ir kartais apima savigrauža... Bet kita vertus, aš geriau suvalgysiu gardžius pietus ir būsiu laiminga, nei gyvensiu pusbadžiu ir kaip paklaikusi skaičiuosiu gramus. Nežinau, kiek sveriu - kam man to reikia? Bet yra tokių, kurios maniakiškai sveriasi kasdien. Nors yra netgi per lieknos.
Manau, yra visiškai blogai, kai iš nevalgymo ir savo kūno padaromas kultas. Tas apsėdimas... O, tas apsėdimas. Ir tai, kaip tau į akis postringauja, kaip numirtų, jei netyčia pastorėtų... Labai nuoširdžiai patariu visoms apsėstoms merginoms - liaukitės. Tai tekainuos papildomas raukšles veide. O jei nesiliausite, tai bent kamuokitės tyliai - man neįdomu.

P. S. Prieteliau, žinau, kad skaitysi. Žinau tavo nuomonę :) Pasižadu nebeburbėti šia tema.